įremti

įrem̃ti, į̃remia, į̃rėmė, įrémti, į̃remia, įrė́mė J 1. tr., intr. SPII65, LL275, K, DŽ prispausti prie ko (ranką, alkūnę, petį), norint atsispirti: Įrėmė alkūnę į langą ir sekė tas jaudinančias atmainas J.Paukš. Tas kaip susmuko ant suolo, užmušęs Untulį, tai ir sėdėjo, alkūnes įrėmęs į kelius, delnais veidą suėmęs J.Balt. Įrem̃kime stiprai pečiais, tai ir apversime (šieno, rugių) vežimą Š. | refl. tr., intr. Sut, DŽ: Alkūnę ant kelio (į kelį) įsirė̃męs, rymo brolis J. Traukė [kojas iš raisto], insrėmus kašiko lanko Žln. Su laza įsìremiu, tai braškių parenku Grd. Senis tvirčiau įsirėmė į žemę, kad nepavirstų rš. Anzelmas tvirčiau įsirėmė kėdėje rš. Mindaugas, įsirėmęs pečiais į kamaraitės duris, sako tėvui V.Bub. 2. refl. intr., tr. R, K, M, Š, DŽ¹ įsispręsti: Tą megztinį tuojau sujuodys: nagai bjaurūs, o įsirė̃męs [į pašones] Jrb. Vaikščioja įsirė̃męs lyg koks baisus ponas Mrj. Kaip gera su skalbimo mašina skalbti: nieko neprivargsti, tik, įsirė̃mus šonuos, pastovi šaly Mžš. Po bobelę pasiėmę, visi šokam įsirėmę LTR(Kp). Dvarponis įsirėmęs vaikščiojo paauksuotuose kambariuose A1885,15. Įsirė̃męs rankas, stoviu R31. ║ refl. part. praet. prk. pasipūtęs, išdidus: Aš pasogą pasiėmęs, išvažiuoju įsirė̃męs Pin. Kad ir iš kito ėmęs, betgi įsirėmęs LTR(Jrb). Įsirėmęs kaip pono šikamas puodas LTR(Ul). 3. tr. Sut įbesti, įsprausti: Įremk ietį į jo sprandą ir nudurk, jei drįs dar nors vieną prieštaravimo žodį tarti V.Krėv. Dvi kartali vienais galais į kamaros sieną stipriai įremti skylėse S.Dauk. Krizas mato, kad ir meisteris stabtelėja, įrėmęs lazdą P.Cvir. Aš į̃rėmiau į šoną jam su karte J. Dreifusu jis vadinamas dėl to, kad turi skaudžią koją, kuri keliu įremta į medinį ramstį I.Simon. Aš galvą į̃rėmiau į žemę (nulenkiau) i nieko nemačiau Jrb. ^ Elnė kaipo ing žemę įremta stovėjo I. Ji negarsiai sušuko ir sustojo kaip įremta rš. | refl.: Ledlaužis priešakiu įsiremia į ledą K.Bor. Ašaka įsirėmė jo gerklėje rš. ║ tr., intr. prk. įsmeigti (akis, žvilgsnį): Kitas inlindo, akimi iñrėmė ir žiūri Rod. Akimi iñrėmė in mane LKKIX194(Dv). Jo žavinčios akys sustingusios ir įremtos į Elzę Pt. Jaunoji sėdėjo, nedrąsiai akis įrėmusi į baltą sūrį P.Cvir. Vyriškis įrėmė akis į tolį rš. Jonas įrėmė žvilgsnį šeimininkui į akis, valandėlę patylėjo J.Balt. Įrėmė į savo žmoną klaikų, šėtonišką žvilgsnį T.Tilv. | refl.: Akys įsirėmė į didelį, žydrą dangų P.Cvir. Sargas piktom akim įsirėmė į jo veidą J.Marc. Akys įsirėmė į žemėlapį rš. 4. tr. prk. aukštai iškilus, pasiekti (dangų, debesis): Ir tiktai miškas, toli galulaukėse įrėmęs į debesis karpytas savo viršūnes, atrodė melsvas J.Balt. | refl.: Čia pat ir Vilnius bokštais krištoliniais įsiremia dangun B.Sruog. 5. intr. įsimesti, suspausti (apie skausmą, dieglį): Skausmas į šoną kad į̃rėmė, negaliu nė atsikvėpt Mrj. Koks dieglys į šoną į̃rėmė Šn. | refl.: Man šiandie dieglys įsìrėmė LKT241(Žml).

◊ nors ė̃męs ir šìk įsirė̃męs Skr vlg. apie padėtį be išeities: Nors ėmęs ir šik įsirėmęs, o čia kryzė ir kryzė Nm, Vl. šãknį (šaknìs) įrem̃ti įsišaknyti, įsitvirtinti: Šaknis įremiu, įleidžiu, šakninuosi SD106. [Dievo žodis] jų širdyse padžiūvo, neturėdamas kur šaknį savo giliaus leistų ir įremtų dėl kietybės jų SPI343. Šaknis įremti N.

\ remti; apremti; atremti; įremti; išremti; nuremti; paremti; persiremti; priremti; suremti; užremti